Priepuoliai – tai staigūs ir dažnai netikėti organizmo funkcijų sutrikimai, kurie gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo trumpalaikio sąmonės praradimo iki stiprių raumenų traukulių ar elgesio pokyčių. Šis reiškinys neretai siejamas su epilepsija, tačiau priepuolius gali sukelti ir kitos sveikatos būklės, pavyzdžiui, smegenų trauma, aukštas karščiavimas, metaboliniai sutrikimai ar net kai kurie vaistai.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra pagrindiniai priepuolio simptomai, kaip jie gali skirtis priklausomai nuo priepuolio tipo, kokias pasekmes jie gali sukelti ir ką reikėtų žinoti apie pirmąją pagalbą.
Kas yra priepuolis?
Priepuolis – tai nevalingas ir staigus smegenų elektrinio aktyvumo sutrikimas. Normaliomis sąlygomis nervinės ląstelės perduoda signalus tvarkingai ir ritmingai, tačiau priepuolio metu šie signalai tampa chaotiški, dėl to sutrinka sąmonė, motorika, jutimai ar emocijos.
Priepuoliai gali būti:
- Dalinis (židininis) – kai sutrikimas paveikia tik vieną smegenų dalį.
- Generalizuotas – kai iš karto pažeidžiamos abi smegenų pusės.
Nuo to, kuri smegenų sritis paveikiama, priklauso ir tai, kokie priepuolio simptomai išryškėja.
Pagrindiniai priepuolio simptomai
Sąmonės pokyčiai
Vienas iš dažniausių požymių – laikinas sąmonės sutrikimas. Asmuo gali trumpam prarasti sąmonę, sustingti arba neatsiminti įvykio. Kartais priepuolio metu žmogus atrodo lyg „atsijungęs“ nuo aplinkos, nekontroliuoja veiksmų ar nereaguoja į aplinkinius.
Raumenų traukuliai
Labai būdingas požymis – nevalingi raumenų trūkčiojimai. Jie gali pasireikšti visame kūne (generalizuoti traukuliai) arba tik tam tikroje srityje, pavyzdžiui, veido ar rankos raumenyse.
Netikėti pojūčiai
Priepuolio metu žmogus gali patirti neįprastus pojūčius: keistus kvapus, skonį burnoje, regos ar klausos haliucinacijas. Kartais šie pojūčiai yra tarsi „įspėjimas“, kad tuoj įvyks didesnis priepuolis – vadinamasis aura.
Elgesio pokyčiai
Žmogus gali atlikti pasikartojančius, nesąmoningus veiksmus: kramtyti, laižyti lūpas, judinti rankas ar žiūrėti į vieną tašką. Iš šalies tokia būsena gali atrodyti kaip užsimąstymas, tačiau tai yra priepuolio dalis.
Kiti simptomai
- Staigus kritimas ant žemės.
- Nekontroliuojamas šlapinimasis ar tuštinimasis.
- Stiprus nuovargis po priepuolio.
- Galvos skausmas ar sumišimas po įvykio.
Priepuolių tipai ir jų simptomai
Generalizuoti toniniai-kloniniai priepuoliai
Tai klasikiniai traukuliai, kuriuos dažniausiai įsivaizduoja žmonės išgirdę žodį „epilepsija“. Jų metu žmogus staiga netenka sąmonės, visas kūnas įsitempia (toninė fazė), o vėliau prasideda stiprūs raumenų traukuliai (kloninė fazė).
Absanso priepuoliai
Trumpi sąmonės praradimo epizodai, dažniausiai trunkantys vos kelias sekundes. Žmogus sustingsta, žiūri į vieną tašką, nustoja kalbėti, bet traukulių paprastai nebūna. Dažnai pastebima vaikams.
Miokloniniai priepuoliai
Staigūs, trumpi vienos ar kelių kūno dalių raumenų trūkčiojimai. Jie gali atrodyti kaip netyčinis krūptelėjimas.
Daliniai (židininiai) priepuoliai
Šie priepuoliai gali pasireikšti įvairiai: nuo paprastų pojūčių (pvz., dilgčiojimo, nemalonaus kvapo) iki kompleksinių elgesio sutrikimų, kai žmogus nesąmoningai atlieka keistus veiksmus.
Kada priepuolio simptomai kelia pavojų gyvybei?
Ne visi priepuoliai yra pavojingi, tačiau kai kuriais atvejais būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą:
- Priepuolis tęsiasi ilgiau nei 5 minutes.
- Asmuo patiria kelis priepuolius iš eilės be atsigavimo.
- Po priepuolio žmogus neatgauna sąmonės.
- Įvyko trauminis sužalojimas (pvz., griūnant susitrenkė galvą).
- Priepuolis pasireiškė pirmą kartą gyvenime.
Tokiais atvejais būtina nedelsiant imtis veiksmų, nes gresia rimtos komplikacijos, tokios kaip smegenų pažeidimai ar net mirtis.
Pirmoji pagalba priepuolio metu
Ko nereikėtų daryti?
- Nekišti daiktų į burną – tai pavojinga ir gali sužaloti.
- Neprievarta laikyti žmogaus – traukuliai sustiprės ir gali lūžti kaulai.
Ką reikėtų daryti?
- Užtikrinti, kad aplinka būtų saugi (patraukti pavojingus daiktus).
- Atsargiai paguldyti žmogų ant šono, kad kvėpavimo takai būtų laisvi.
- Stebėti priepuolio trukmę.
- Pasibaigus priepuoliui, likti šalia, kol žmogus visiškai atsigaus.
Galimos priežastys ir rizikos veiksniai
Priepuoliai nebūtinai reiškia epilepsiją. Juos gali sukelti ir kiti veiksniai:
- Aukštas karščiavimas (ypač vaikams).
- Galvos trauma ar smegenų navikai.
- Alkoholio ar narkotikų vartojimas, abstinencija.
- Hipoglikemija (mažas cukraus kiekis kraujyje).
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai.
- Paveldimumas.
Išvada
Priepuoliai – tai sudėtingas ir neretai bauginantis reiškinys, galintis paveikti bet kurį žmogų. Labai svarbu pažinti jų požymius, nes priepuolio simptomai gali būti įvairūs – nuo vos pastebimų sąmonės sutrikimų iki sunkių traukulių.
Žinodami, kaip jie pasireiškia, galime laiku suteikti pirmąją pagalbą ir apsaugoti žmogų nuo rimtų pasekmių. Jei priepuolis įvyksta pirmą kartą arba yra ilgas ir intensyvus, būtina kreiptis į medikus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir parinktas tinkamas gydymas.